- palapė
- 1 palapė̃ sf. (3b), pãlapė (1) 1. Vl žr. palapys 1: Gycuoti pãlapes taboko J. Antrieji lapai mažesni vadinas pãlapės J. Nendrių pãlapės auga pri narelių Šts. Palapės (stipulae) yra lapeliai ypatingi, kurie ant stiebu arba galūnelėmis išauga P. Į šiaudų palapeles neužbėga [v]anduo, nepūna stogas, jei žemvarpiuo klotas stogas Šts. ^ Šimtas lapų, šimtas pãlapių, pats ant viena koja (kopūstas) Pln. Šimtas lapų, šimtas palapių̃, patsai in vienos kojos Užp. 2. apatinis šakniavaisių, daržovių lapas, laiškas: Palaužk kiaulėms burokų palapių̃ Up. Riebioj žemėj bulvės išeis į pãlapes, beliks vieni užmazgeliai Rt. Išgedo batviniai – palapelės bepaliko Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.